viensantis

víensantis, -i adj. (1) 1. vienas esantis, vienišas, apleistas: Ji gal ir velną pravaryti (= išvaryti), žmogų viensantį palinksmindama LC1878,2. 2. atskirai esantis, nuošalus, atokus: Gaudytojai… vyskupo visur ieškojo: ant kelių, ant upių ir viensančiose padvarijose Kel1881,31. Kad nuo Rusnės… keliauji, tai išvysti po kairės viensantį… butelį (namelį) LC 1884,26.